UAB Skuba

 

 

Projekto pavadinimas

Sektorius Tipas Šalis (Miestas) Metai (Kada įgyvendinta)
UAB SKUBA Transporto Prekyba–paslaugos Kaunas, Lietuva 2020 m.

 

Užsakovas
Įmonės istorija prasidėjo 1974 m. kai įsteigta valstybinė autotransporto įmonė, kurios pagrindinė veikla buvo krovinių gabenimas. 1992 m. po privatizavimo, įmonė reorganizuota į UAB SKUBA. Bendrovė, vienu metu turėjusi per 500 automobilių, pakeitė veiklos sritį iš transporto įmonės, į įmonę, prekiaujančią sunkvežimių dalimis, naujais ir naudotais sunkvežimiais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atliekančią komercinių automobilių, sunkvežimių, autobusų, vilkikų ir jų priekabų bei puspriekabių remontą bei techninę priežiūrą. Šiuo metu UAB SKUBA yra įmonių grupė, kurios centrinė būstinė yra Vilniuje. Dukterinės įmonės veikia Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje. UAB SKUBA turi besiplečiantį autorizuotų IVECO servisų tinklą, kurį sudaro servisai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Rygoje ir Taline. Vilniuje įmonė taip pat turi modernų sandėlį, kurio plotas siekia 20000 m2, iš čia atsarginės detalės tiekiamos visoms dukterinėms įmonėms. UAB SKUBA dirba daugiau nei 100 Europos miestų.
 

Situacija
Įmonei vykdant aktyvią plėtra 2017 m. buvo pradėtas naujo pastato projektavimo ir įrengimo darbų organizavimas. Remiantis sukaupta tarptautine kliento patirtimi ir noru turėti maksimaliai efektyvų ir šiuolaikines technologijas atitinkantį statinį, vienas iš esminių keliamų reikalavimų rangovui – pastatų valdymo sistemos (toliau PVS) projektavimas ir diegimas. Pastatą sudaro skirtingos patalpos – prekybos salė, serviso zona, administracinės patalpos bei techninės patalpos. Techninė užduotis apėmė 7 valdymo skydus iš kurių informacija apdorojama valdiklio ir jis gali būti valdomas per WEB sąsają. PVS sistemoje integruoti daugiau kaip 180skirtingų gamintojųįrenginių. Juos reikėjo apjungti į bendrą sistemą, kurioje jie sklandžiai funkcionuotų vienas su kitu.

 

Uždaviniai
  • ŠVOK sistemų valdymas
  • Oro užuolaidų ir oro šildytuvų valdymas
  • Katilinės sistemų valdymas
  • Dūmų šalinimo sistemos automatizavimas
  • Elektros įrenginių valdymas
  • Duomenų gavimas realiu laiku
  • Sistemos valdymas nuotoliniu būdų nedalyvaujant aptarnaujančiam personalui

 

Sprendimo įgyvendinimas

  • PVS procesų valdymo ir kontrolės sistema
    Sistema susideda iš 7 valdymo skydų, kurių kiekvienas valdo atskirą sistemos sritį, visą sistemą per ModBus magistralę apjungia 10 colių liečiamu ekranu centrinis valdiklis, kuris palaiko WEB sąsają, todėl iš bet kurio objekte esančio kompiuterio galima prisijungti ir stebėti/valdyti visas prijungtas sistemas. WEB sąsajoje matomas patalpų planas su valdomais įrenginiais – paspaudus ikoną galima gauti visą reikiamą informaciją apie įrenginį ir jo parametrus. Vartotojai skirstomi lygiais, kurie leidžia tik stebėti įrenginius arba juos stebėti ir valdyti.
  • ŠVOK sistemos automatizavimas
    Ši sistema apjungia skirtingus šildymo–-šaldymo įrenginius, oro paėmimo ir šalinimo sistemas bei santechnines sistemas.
    Pagrindinės ŠVOK sistemos valdomos sritys:
    » Temperatūros reguliavimas patalpose. Skirtingoms patalpos yra numatyti skirtingi oro parametrai, kurie priklauso nuo metų laiko, paros laiko, kitų patalpų temperatūros. Valdymas vyksta siunčiant signalus elektrinėms pavaroms, sklendėms, kompresoriams. O signalai gaunami iš lauko ir vidaus termostatų.
    » Drenažinis siurblys yra valdomas nuo dviejų plūdžių, kurios reguliuoja reikiamą vandens lygį.
    » Rekuperatorių sistema valdo tiekiamo/grįžtamo oro temperatūrą, grįžtamo vandens temperatūrą, šildymo pamaišymo vožtuvo valdymo signalo lygį (vandeninėms mašinoms), šildymo lygį bei gedimo signalus.
    » Grindinio šildymo sistema valdo atskirų patalpų mikroklimatą: palaiko nustatytą temperatūros vertę patalpoje, valdo grindinio šildymo pavarą.
    » Oro šalinimo ventiliatorių valdymas skirtas užtikrinti reikiamą oro slėgį techninėse patalpose.
  • Oro užuolaidų ir oro šildytuvų valdymas
    Oro šildymo sistemos naudojamos patalpose, kuriose oro pritekėjimas yra didelis, todėl per trumpą laiką reikia sušildyti patalpas iki komfortiškos temperatūros. Valdymas/veikimas:
    » Valdiklio pagalba galima reguliuoti oro užuolaidų greitį, temperatūrą.
    » Įjungimas/išjungimas suveikus durų automatikai.
    » Reguliavimas nuo patalpos termostato.
    » Realiu laiku matoma informacija apie temperatūrą ir orinių šildytuvų būseną.
  • Katilinės sistemų valdymas
    Katilinė užsakovo pageidavimu buvo suprojektuota taip, kad ją būtų galima valdyti nedalyvaujant aptarnaujančiam personalui bei visus duomenis gauti ir įrenginius valdyti nuotoliniu būdu. Katilinė, susidedanti iš keturių dujomis kūrenamų katilų, orinio šildymo, grindinio šildymo, vėdinimo ir karšto vandens kontūrų. Valdomi/veikimas:
    » Reguliuojama ir palaikoma teikiamo vandens temperatūra į grindinio šildymo sistemą, oro užuolaidų sistemą, radiatorių sistemą, orinių šildytuvų sistemą.
    » Valdomi vėdinimo sistemų kontūro siurbliai, palaikoma nustatyta vandens temperatūra tūriniuose karšto vandens šildytuvuose.
    » Slėgio jutiklių pagalba kontroliuoja reikiamą vandens slėgį karšto vandens sistemoje.
    » Katilų valdymas vykta kaskadiniu būdu. Katilų darbo našumas didinamas tol, kol pasiekiama reikiama kontūrų temperatūra. Sumažėjus šilumos suvartojimui našumas mažinamas atvirkštine tvarka.
    » Dujų nuotėkį katilinėje kontroliuoja dujų nuotėkio detektorius DND. Užfiksavus skirtingą dujų koncentraciją, sistemą galima parametrizuoti taip, kad ji atliktų skirtingus veiksmus, nuo garsinio aliarmo iki automatinio gesinimo įjungimo.
    » Gaisro atveju gavus iš gaisro centralės signalą, stabdomas katilinės darbas ir uždaromas dujų tiekimo vožtuvas.
    Kontroliuojama/valdoma informacija realiu laiku:
    » katilo gedimas,
    » šilumos poreikis,
    » nustatyta tiekiama temperatūra,
    » tiekiama vandens temperatūra,
    » grįžtamo vandens temperatūra,
    » maksimali tiekiama temperatūra,
    » vandens slėgio jutiklio informacija.
  •  Dūmų šalinimo sistemos automatizavimas
    Sistema apjungia 23 elektromechaninius ugnies vožtuvus, automatiškai pakeliamus vartus, stoglangius bei stoginius dūmų šalinimo ventiliatorius. Taip pat į sistemą integruoti 6 evakuacinės durys, kurios evakuacijos atveju yra automatiškai atidaromos.
  • Elektros įrenginių valdymas
    Sistema valdo:
    » 7 lauko apšvietimo grupes, kurios įjungiamos pagal laiko grafiką ir šviesos jutiklį.
    » Smėliagaudė, kurios lygio jutiklis siunčia duomenis į PVS valdiklį.
    » Drenažinio siurblio, kuris veikia nuo dviejų lygių jutiklio valdymas.
    » Naftos produktų gaudyklų ir jų jutiklių valdymas.
    » Įlajų įjungimo/išjungimo valdymas.
    » Dyzelinio generatoriaus valdymas, gedimo signalai ir kuro lygio nustatymas.

NAUDA verslui

  • Efektyvus ir lengvai administruojamas pastatas
    Automatizavus pastato valdymo procesus,  bet kuriuo metu galima gauti informaciją apie naudojamos energijos suvartojimą, keisti norimus parametrus, reguliuoti įrenginius. Galima tiksliai apskaičiuoti galimas sąnaudas, prevenciškai išvengti brangiai kainuojančių gedimų.
  • Efektyvus žmogiškųjų resursų panaudojimas
    Turint įdiegtą PVS sistemą nebėra poreikio žmogui fiziškai vykti į vietą, norint atlikti tam tikrus pakeitimus sistemoje, todėl vienas darbuotojas gali prižiūrėti kelis ar keliolika pastatų vienu metu.
  • Komfortas klientams ir darbuotojams
    PVS sistema užtikrina efektyviausią resursų panaudojimą ir maksimalų komfortą darbuotojams bei klientams. 

 

Mūsų suteiktos paslaugos

 

Apie mus

 

Jau 27-erius metus projektuojame ir diegiame inžinerines sistemas.

 

 

Kontaktai

 

Baltų pr. 145, LT-47125, Kaunas

Tel.:(+370) 37 334074

info@arevita.com